skėtrėti

skėtrė́ti, skė̃tri, -ė́jo intr. būti išsiskėtusiam: Reketys, erškėtys skėtri, t. y. stovi išsiskėtęs J. Pas savo anytėlę … dilgele dygau, dagiu žydėjau, arškėtėliu skėtrė́jau JV494.